30 dienų meditacijos iššūkis/30 days meditation challenge

Inspiracija/ Inspiration

new inspiration (2016-09-12)

Sum up in english:

Yesterday I have started my 30 days meditation challenge. This idea came up while I was meditating in the forest. It was very hard because of mosquitos but I tried to do my best. Also there is a rule not to go with your mind when you are meditating because then your meditation stops and you are again in a daydream or at least contemplating. But this time I felt that this thought is somehow important. For a long time I had craving to meditate. I have tried many differente ways to do it and I been in a few retreates ...and also I had a dream to write about my experience of magic and esoteric life. So... This idea do to a meditation challenge seems just right for me.

The rules are to meditate ane hour a day (not much you think but at the momnet I am struggling to meditate at all) so I will try to do it half an hour in the morning and half an hour in the evening.

Rugsėjo 1 d. spontaniškai ir visai netikėtai pradėjau 30 dienų meditacijos iššūkį. Kas tai?..
Tai mano apsisprendimas, kad visą rugsėjo mėnesį, kiekvieną dieną, mažiausiai po valandą  medituosiu - po pusvalandį ryte ir vakare.

Ši idėja kilo ne iš knygų, spaudos ar interneto, o tiesiog savaime, vieno iš tų retų atvejų kai meditavau miške metu (nors kitiems nelabai patariu, nes uodai irgi laukiniai žvėrys :). Iš tiesų, medituojant nereiktų kreipti dėmesio į mintis ar uodus :), nes tada jau prasideda kontempliacija ar tiesiog fantazavimas, tačiau ši mintis pasirodė išganinga (po jos sekė dar išganingesnė - kuo greičiau pabėgti nuo uodų). :)

Jau senokai norėjosi pradėti rašyti, įprasminti visokius daugiau mažiau ezoterinius potyrius, be to, viliuosi, kad prieš save ir kitus, kurie galbūt skaitys mano blogą, pajausiu atsakomybę ir nesustosiu pusiaukelėje.

Galima pagalvoti kas gi čia tokio sudėtingo medituoti. Bet patikėkite, bent jau aš bandau susikurti meditacijos rutiną jau keletą metų. Iš esmės esame įpratę ką nors nuolat veikti, suktis nuo vieno mus patraukiančio garso, vaizdo ar minties iki kito. Kažkaip nebelieka jokios erdvės proto iškrovai, vidinio centro paieškai, savęs suvokimui..

Technika. Mano technika yra kvėpavimo ir savęs stebėjimas. Suvokimas, kad esu. Taip pat tris kartus prieš ir po meditacijos pakartoju om. Sėdžiu paprastai ant kėdės, kartais ant žemės sukryžiuotom kojom, dažniausiai jeigu būnu gamtoj ar atsiskyrime. Kartais medituoju viena, kartais su vyru, bet būna, kad jis užtingi. :) (Būna, kad ir aš užtingiu tad va taip ta rutina ir sunkiai įsivažiavo, tikiuosi dabar reikalai pajudės )...

Tad bandysiu apie kiekvieną meditacijos dieną parašyti atskirai.


#1 diena. Vyras paskambino praėjus vos minutei po meditacijos miške. "Maži magiški dalykai" - pagalvojau. Vakare meditavom kartu. Kadangi su uodais miške ištvėriau tik 20 min., vakare meditavau 40 min. Tradiciškai yra sakoma, kad reiktų medituoti po valandą ryte ir vakare, bet geriau mažiau nei nieko. Esmė susikurti įprotį ir neperlenkti lazdos.

#2 diena. Atsikėliau net anksčiau nei tikėjausi, žvaliai meditavau, nors prieš tai apskritai tingėdavau keltis į darbą. Diena praėjo pozityviai.
Vakare skaudėjo pilvą ir buvau labai pavargusi, buvo labai sunku medituoti, skausmas paimdavo viršų. Anksčiau kelis kartus esu nutraukusi meditaciją tokioje situacijoje, bet šį kartą nusprendžiau bent jau išsėdėti savo pusvalandį. Tai pasiteisino. Po maždaug 20 minučių, dėmesys sugrįžo prie meditacijos, kūnas atsipalaidavo, skausmai lyg savaime sumažėjo, lyg tiesiog pasitraukė į šoną ir nebe atrodė svarbiausi pasaulyje. Pasijutau ramybėje ir harmonijoje :) pratęsiau meditaciją dar 10 minučių...

#3 diena. Šeštadienio meditacija buvo kiek vėlyva, meditavau po jogos. Dienos metu susidūriau su susierzinimu dėl to, kad turiu pati viena tvarkyti namus. bet galiausiai suvokiau, kad nervintis apskritai yra neverta. Vakaro meditacija buvo labai sunki, nes grįžau iš darbo tik 23 val. nuolat iškildavo mintis apie problemą, kurią galbūt ne itin teisingai išsprendžiau. Keisčiausia, kad nors ir per meditaciją dažnai galvojau, po meditacijos vietiek jaučiausi geriau ir mažiau nei įprasta save kaltinau. :)

#4 diena. Sekmadienio rytas irgi vėlyvas. Pirmos mintys ryte - darbo problemos ir tai kad reikia medituot :) dėl antros minties džiugu, nes tai reiškia, kad protas į savo rutiną įrašo meditacijos poreikį. Medituojant vėl galvojau apie darbą, bet esu įsitikinusi, kad jei ne meditacija verkčiau ir "parinčiaus"
visą dieną. Tad jautrių emocijų žmonėms, linkusiems save kaltinti ar pan. ši praktika gali būti tiesiog išsigelbėjimas.
vakare vėl meditavau miške su vyru ir drauge, puolė uodai, bet grynas oras padeda...

#5 diena. Pirmadienis. Krizė. Ryte niekaip negalėjau atsikelti, o ir žadintuvą pamiršau nusistatyti, kad užtektų laiko meditacijai. Tad meditavau tik grįžusi po darbo, kaip bebūtų, efektas buvo net geresnis, nes nuėmė dienos stresą ir nuovargį, pasijutau ramiau ir susitelkusi. Vakare apie 22 val. meditavau dar kartą,

#6 diena. Šįkart pavyko atsikelti. Meditacija kiek prailgo, bet bandžiau išbūti iki galo ir nenueiti kur nors... Dienos metu jaučiausi labai drąsi ir pasitikinti savimi. Retai taip būna, tad įtariu, kad tai meditacijos pdaryta įtaka. Vėl meditivau jau po darbo. Tikrai padeda nuimti stresą, bet jaučiuosi labai pavargusi ir mieguista. Kažin kaip kiti žmonės ištveria?.. Matyt geria kavą ar pan...

#7 diena.Ryte vėl nespėjau normaliai pamedituoti. Galėjau skirti tik apie 20 minučių. Vakarą praleidau seminare apie angelus, elfus ir pan. energetinius "gliukus". Seminaro metu meditavome, nors tai buvo "guided" vizualizacijų meditacija, visai kitokia nei aš medituoju, bet ją tenka užskaityti, nes grįžau namo tik apie 11 val.  buvau suirzusi ir pavargusi tad kitokios meditacijos nedariau.

#8 diena. Apsirgau. Matyt sergant išlenda nerimas, nesugebėjimas sutelkti dėmesio ir kiti "demonai". Tad pirmas bandymas medituoti ryte nepavyko, nes galvojau apie darbą ir galiausiai nusprendžiau šiek tiek padirbėti, bandysiu vėliau.Antras kartas irgi nebuvo labai sėkmingas, bet šiaip ne taip išsėdėjau savo pusvalanduką. Vakare mėginau vėl. Pusvalandis praėjo greičiau nei dienos metu, bet visgi liga daro savo.

#9 diena. Meditacija tapo misija neįmanoma. Nusikamavau. Teko sergant eiti į darbą, nes susikaupė daug reikalų. Prastas sprendimas. Liga ir reikalai nukamavo. Pakilo temperatūra. Supratau, kad sergant visiškai neįmanoma sutelkti dėmesio, meditacija tapo neįmanoma...labai liūdna.

#10 diena. Svaitė praėjo baisiai greitai. Ir iš dalies košmariškai. Jaučiuosiu kaip krentu į savigailos ir neapykantos dugną. Sergu. Kartą meditavau.

#11 diena. net nėra ką pasakyti. Meditavau kartu su vyru. Buvo lengviau nei vienai, bet sunkiau nei būnant sveikai. Atrodo ligos mus dar labiua nei fiziškai veikia mentaliai. Protas tampa nekontroliuojamai išsiblaškęs. Gimsta hipotezė, kad jei galėtum sukontroliuoti protą, galėtum ir kūną. Turiu omenyje labai konkrečią kontrolę - išgydyti ligą ir pan.

#12 diena. Vėl pirmadienis. Liga tik sunkėja, bet esu priversta eiti į darbą. Atrodo aplinka man daro įtaką, nes meditacija atrodo nesvarbi palyginus prieš pareigą ... net nežinau kam. Tiesiog pareiga yra pareiga.
Taip pat baisu, kad visiškai neturiu atminties, neapamenu kas buvo vakar...
Aš esu čia, ten kur esu.
Pagaliau pavyko kokybiškai pabūti meditacijoje ir atsigauti, pajusti pilnatvę ir susitelkimą. Dabar truputį suprantu ką buda turėjo galvoje sakydamas, kad gyvenimas yra kančia. Kančia yra pasimetimas, sutrikimas, nesugebėjimas sutelkti dėmesio ir pan. Bet tai sunku suprasti kol nepatiri pilnatvės ir harmonijos.

Vis labiau suprantu, kad net ligas prisikviečiau savo mintimis, nerimu ir baime. Kitas supratimas, kad meditacija turi tapti gyvenimu, pusė valandos turi tapti para, savaite, metais...

#13 diena. Po vakarykštės meditacijos, o gal tiesiog natūraliai, liga palengvėjo. Visgi ryte, galima sakyti, meditavau tik simboliškai 5 min... Po darbo su vyru pilnatviškai išsėdėjom pusvalandį. Meditacija labai nuramino protą, na jei nebūnu persitempusi.

#14-15 diena. Meditavau bent kartą per dieną.
# 16 diena. Meditavau vien dėl to, kad turėjau duoti interviu LRT televizijai, o šiaip darbai užspaudė smegenis.
#17 diena visą dieną dirbau medituoti buvo neįmanoma.
#18 diena. Ilsėjausi, meditavau bent kartą.
#19 -23 diena.Meditavau po du kartus per dieną.
# 24 d. vėl dirbau visą dieną. Meditacijai nei motyvacijos, nei laiko neliko.
#25-30 d. Meditavau du kartus per dieną, atsikeldvau pusę 7 ryte, kad galėčiau pamedituoti. Taip pat derinau savo veiklas, kad netrukdytų vakaro meditacijai.

Meditacijos iššiūkis baigėsi.

Išvada.
Nuoseklumo neįgijau, tačiau tikrai stipriau įsitvirtino poreikis ir idėja, kad turiu medituoti bent du kartus per dieną. Taip pat laikui bėgant pamiršau, kad turiu kažką rašyti ar fiksuoti, liko tik meditacijos tikslas. Nežinau ar tai gerai ar blogai.
Taip pat suvokiau, kad informacija ir žmonės mane labai veikia, gal net labiau nei kitus pažįstamus, o gal tik kiti to nesuvokia, tad turiu pastabiai rinktis ką žiūriu, skaitau, su kuo ir apie ką kalbuosi ir kokias emocijas tai skatina jausti. Aišku esminis tikslas pastabiai būti "čia ir dabar" ir nesusitapatinti su emocijomis, mintimis, skausmu.Bet tam reikia laiko...

Inspiracijai:

Meditacija tai lyg raudonos piliulės vartojimas kiekvieną dieną, su viltim kada nors pabėgti iš "Matricos".


Meditation is like taking red pill everyday with the hope to get out from "Matrix".

https://www.youtube.com/watch?v=gDadfh0ZdBM