Meilė musėms





Mano kabinete apsigyveno žiemos miegu neužmigusi musė. Dar prieš keletą savaičių svarsčiau, kad reikia ją pagauti, išvyti ar pan. Kaip ir dauguma žmonių, musių nemėgstu. Jos zyzia, lenda į akis, lipa ant daiktų, kūno ir neteikia jokio džiaugsmo. Iš žmogiškosios perspektyvos žiūrint, jų egzistencija visiškai beprasmė ir atrodo niekas nepasigestų jeigu eilinė musė mirtų. O gal ne? Jei ši musė apsigyveno būtent mano kabinete, gal tai ne atsitiktinumas?

Kadangi esu vegetarė, siekiu gyvūnų nežudyti, tad muses ir vorus dažniausiai sugaunu (kartais pavyksta ne iš karto) ir paleidžiu lauke. Bet dabar lauke žiema ir šalta net vabzdžiams. Tad ką daryti?
Galbūt tai "karma". Kai buvau maža, atlikdavau eksperimentus mokslo vardan - sugaudavau muses ir drugelius, nupešdavau jiems sparnus ir žiūrėdavau kaip jie ropoja. Padarydavau net griovius ir labirintus. Buvau visai apie tai pamiršusi, bet būtent ši musė man tai priminė. Jaučiuosi skolinga jos giminei. Aišku, visa žmonija yra neapsakomai skolinga visiems gyvūnams, nes iš esmės juos išnaikino. Manau, žmonės jau kelis šimtmečius vykdo gyvūnų genocidą. Iš dalies mes jų patys per daug priauginam, bet paskui juk visus išskerdžiam...

Labai mielas video šia tema:
https://www.facebook.com/viralthread/videos/621930531312967/?pnref=story

Tad musė liko gyventi mano kabinete. Kelis kartus jai pagrūmojau ranka, nuvijau nuo ekrano ir nupūčiau nuo veido. Tai buvo pirmieji žingsniai. Po truputį vis labiau pastebiu, kad musė lyg erzinančios mintys, jausmai, pyktis ir pan. Iš pradžių norisi jas nužudyti, sustabdyti, paskui išvyti lauk. Laikui bėgant, stengiantis jas stebėti, susitaikai, kad mintys,jausmai, reakcijos lyg musės, kurios gali suerzinti, o gali tiesiog nuskristi.

Nuo šiandien musei daviau vardą - Zyzla. Nusprendžiau, kad ji mano naminis darbo kabineto gyvūnėlis.



O kas gyvena pas jus?

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Brahmačarija

Moteris

Tool kit for Dream Life