Rozmarino sukeltas dejavu
Šiandien gamindama maistą įbėriau picos prieskonių kuriuose buvo rozmarino. Kiek susinervinau, kad nepasižiūrėjau prieskonių mikso sudėties ir Modestui priminiau kaip nemėgstu šios žolelės. Nežinau kodėl pastaruoju metu jos negaliu pakęsti, anksčiau taip nebuvo, tiesiog jo kvapas man per stiprus, kažkoks rūgštus, sunku net pasakyti. Kai pradėjau valgyti ir dar labiau užuodžiau prieskonio kvapą, pakartojau savo nusivylimą prastai parinktais prieskoniais ir savo klaida. Modestas jau kelis kart girdėjo šią mano pastabą tad pradėjo ieškoti internete ką stimuliuoja rozmarinas ir ką jis reiškia mitologijoje. Rado įvairių atsakymų:nuo to, kad deivė Venera gimdama buvo apsirengusi rozmarino lapų drabužius iki to, kad žolelė gerina atmintį. Kai jis pasakojo, aš tik leptelėjau, kad man tai nieko nekeičia ir nieko nereiškia, nes visiškai nepaaiškina kodėl aš jo nemėgstu ir apskritai nekeičia fakto, kad man jis nepatinka. Tačiau vos ištariau porą žodžių mane apėmė dejavu jausmas, kad taip jau yra buvę, atmintyje atgimė,kad mes jau ieškojom informacijos apie rozmariną ir kad aš būtent šitaip sureagavau kartą,o gal net daugiau kartų praeityje.
Taip pat aš suvokiau, kad dažnai būtent taip reaguoju į informaciją - ją ignoruoju. Ir šis ignoravimas kartojasi ir kartojasi.
Tad iš tiesų gali būti, kad rozmarinas gerina atmintį...

Komentarai
Rašyti komentarą